Arunas Sverdiolas

Tæsiant anksèiau atliktà kultûros mechanizmo – asmeninës ir visuomeninës egzistencijos pagrindø steigties ir saugos paradigminiais veiksmais – analizæ, straipsnyje nagrinëjamas ádaiktinantis veiksmas –dirbinio dirbimas – ir dirbinio tvermës palaikymas. Remiamasi atitinkamais kertiniais Vakarø teorinëstradicijos taðkais , mëginantkritiðkai juos persvarstyti ir tokiu bûdu atverti naujas jø interpretavimo perspektyvas,kurios atitiktø dabartinius dirbtiniø buviniø rasties, tvermës, sklaidos ir nyksmo patirties ypatumus.Pagrindiniai þodþiai: steigtis, sauga, dirbinys, naudmuo, parankumas

The article deals with phenomenology in Lithuania. The main thesis of the article is this: phenomenology is a living tradition in need of both development and interpretation. The minor thesis follows from the main one: the Western phenomenological tradition and Lithuanian philosophy interact and develop in tandem with one another. According to the authors, the contact between poetics and philosophy is the dominant form of phenomenology in Lithuania. The phenomenological tradition is treated as creative and living philosophical thought.

Straipsnyje apþvelgiamos Lietuvos fenomenologijos iðtakos, saitai su Vakarø fenomenologija ir savitibruoþai. Pateikiama plati fenomenologijos, hermeneutikos bei egzistencinës filosofijos panorama,pristatant ne tik pagrindinius ðiø krypèiø atstovus, bet ir jø leidþiamus þurnalus. Teigiama, kad fenomenologija ir ávairios jos atðakos Lietuvoje atsirado drauge su pirmaisiais M. Heideggerio ir E. Husserlio mokiniais, t. y. beveik neatsiliekant nuo Vakarø. Pasak autoriø, Lietuvoje ði tradicija ágavo naujøbruoþø, kurie sietini su nauju etapu Lietuvos filosofijoje – màstymo tautine kalba pradþia. Kartupabrëþiama, kad fenomenologija, nors ir priklausoma nuo tarptautiniø iðtakø,yra atvira plëtrai. Ávedamas filosofijos brandos vertinimo pagal jos autonomijà vyraujanèios mokyklos atþvilgiu kriterijus. Daroma iðvada, kad „grynoji“ fenomenologija, pincetu narstanti Husserliopalikimà, ir nereikalinga, ir nenaudinga. Teigiama, kad fenomenologijos jëga pasireiðkia jos kûrybiniu uþtaisu, kuris sujudina ne tik filosofijà, bet ir kitus humanitarinius bei socialinius mokslus. Pasakautoriø, tai – dar gyva tradicija, prie kurios plëtotës prisideda ir Lietuvos mintis.Pagrindiniai þodþiai: fenomenologija, Lietuvos filosofija, iðtakos, palikimas.