Onur Kartal

Kadangi šiandieninė visuomenė yra laikoma kūnu, socialines problemas reikėtų apibrėžti atitinkamai kaip higienos ir švaros problemas. Šiuo atžvilgiu daugybė zombių lavonų vaizdavimo atvejų zombių filmografijoje gali būti suvokiami kaip konkretūs grėsmės bei ligos suvokimo pavyzdžiai. Šiame straipsnyje teigiama, kad zombių atvaizdai kine turi teigiamo potencialo žmonijos socialiniam gyvenimui, o šis potencialas apibūdinamas kaip nauja galimybė susidurti su absoliučia kitybe. Šiame kontekste nagrinėjami filmai „Po 28savaičių“ (angl. „28 Weeks Later“), „Pasaulinis karas Z“ (angl. „The World War Z“) bei „Naujoji karta Z“ (angl. „The Girl with All the Gifts“) iškeliant mintį, kad būtent užkratas ir kitybė įgalina žmonijos emancipaciją. Vietoj kapitalistinės racionalizacijos griovimo nepasiūlant jokių alternatyvų, zombių lavonai skelbia naujos socialinės formos gimimą, kuris tyrinėjamas pasitelkiant filmą „Puikybė ir prietarai, ir zombiai“ (angl. „Pride and Prejudice and Zombies“).

Inasmuch as the society is considered as a body today, social problems should be defined accordingly, as problems of hygiene and cleanliness. In this regard, various representations of zombie corpses in zombie movies can be conceived as concrete examples of threat and a perception of disease. In this article, I claim that the zombie figures in cinema bear a positive potential for the social life of humanity, and I will define this potential as a new opportunity for meeting the absolute alterity. Within this context, I analyse 28 Weeks Later and The World War Z and The Girl with All the Gifts to put forth the idea that what enables emancipation of humanity is contagion and alterity. Rather than destroying the capitalist rationalization without offering any alternatives, zombie corpses enounce the birth of a new form of social life as analysed through Pride and Prejudice and Zombies.