Jonas Ciurlionis

2003 metais publikuoti Peterio Lyndso darbai sukëlë didelá susidomëjimà iðkelta judëjimo neapibrëþtumo problema. Kai kurie mokslininkai autoriaus idëjas teigë esant vienu svarbesniu poeinðteininiu atradimu erdvës ir laiko problematikoje. Pirmoje straipsnio dalyje bendrais bruoþais aptariama judëjimoneapibrëþtumo problema, pagrindiná dëmesá skiriant akimirkos–intervalo kontroversijai ir „menamojolaiko“ kritikai. Antroji dalis atskleidþia P. Lyndso argumentacijos nepakankamumà sprendþiant ZenonoElëjieèio aporijas. Be to, pateikiamas naujas originalus „Achilo ir vëþlio“ aporijos sprendimo bûdas.Galiausiai parodoma, kad nors P. Lyndso idëjos yra ádomios filosofine prasme, taèiau nëra traktuotinoskaip revoliucingas atradimas erdvës ir laiko tyrimø sferoje.Reikðminiai þodþiai: laikas, erdvë, aporija, neapibrëþtumas, akimirka, intervalas

The article deals with a contemporary debate on Hippocratic ethics. Both the opponents and proponents of Hippocratic medical ethics seem to ignore the complexity of the said ethical system. The ethics of the Corpus Hippocraticum can be properly understood only in relation to physiological, psychological, and other factors. Therefore, the ongoing debate only partially represents ethical issues, and a number of arguments in it cannot be considered as valid. Moreover, the complexity of Hippocratic ethics reveals that quite a few of its principles are still valid today and deserve to be further analyzed. In addition, some of its principles have been incontestably incorporated into contemporary medical ethics.

Straipsnyje nagrinėjama absoliutistinės ir reliacionistinės erdvės ir laiko koncepcijų kontroversija. Lyginamos Newtono ir Leibnizo teorijos, pateikiami kitų diskusijoje dalyvavusių filosofų požiūriai. Atskleidžiami abiejų teorijų argumentacijų trūkumai ir privalumai. Straipsniu nesiekiama atstovauti kuriai nors pozicijai, lyginamoji abiejų požiūrių analizė leidžia skaitytojui susidaryti nešališką vertinimą. Teigiama, kad abiejų erdvės ir laiko sampratų prielaidos yra greičiau metafizinės nei fizikinės. Nurodoma, kad klasikinė diskusija yra vis dar aktuali šiuolaikiniame moksliniame kontekste.

The article analyses the remaining fragments and testimonies of Heraclitean philosophy and their connection with Hippocratic medicine. It is claimed that both schools belong to the same philosophical-scientific paradigm of the elements. Therefore, theoretical insights of the school of Cos might well serve explaining complicated and often difficult to interpret Heraclitean thoughts. Moreover, it is plausible that parts of Corpus Hippocraticum were written under the influence of the Heraclitean philosophy and therefore its analysis and interpretative application allows us to partially reconstruct the fragmented Heraclitean ideas into the single unified system. The article uses comparative analysis of both thinking traditions in regard to psychological, ethical, physiological, cosmological, and medical ideas. Similarities in explaining human nature are revealed. It is shown that science and philosophy in Antiquity use the same paradigmatic utterances to describe reality. Therefore, there are many mutual interconnecting principles between early philosophy and medicine.