-
2Multimodal education: philosophy and practiceThe Council for Research in Values and Philosophy. 2020.This is a philosophical study by Lithuanian authors on issues related to how to teach philosophy, especially moral philosophy, through films, paintings, images, etc. The topics include multimodality as a synthesis; semiotics and language and image; cinema and philosophical education; postructuralism; film education; value education through spiritual cinema; Eastern Ethics for Western students through multimodal education; philosophy for children; sound and multimodality; Pedagogy of aesthetic to…Read more
-
19Friedrich Nietzsche’s Political Philosophy as Political AnthropologyProblemos 98 94-106. 2020.The article starts with the question: how is the political philosophy of Friedrich Nietzsche even possible? The author discusses with Tracy B. Strong’s presumption that Nietzsche’s political philosophy is not possible as a transcendental deduction. The author supposes that this type of question clashes with the premises of Nietzsche’s thinking and also undermines the interpretation of the other aspects of his philosophy. First of all: the question of nazification and denazification of Nietzsche’…Read more
-
21Meeting with the ‘Unfamiliar Other’ in multimodal educationEthics and Education 15 (1): 33-47. 2020.The article reflects upon the possibility of educating sensitivity to the pain of the different Other by using feature cinema. The authors rely on the methodology suggested by Stanley Louis Cavell and Andrew Klevan, and also on the suggestions and conclusions by William B. Russell, III and Stewart Waters. The authors of this article reflected upon the results of their own interview with gymnasium students and selected three feature films suggested by them as a case study for the possibility of d…Read more
-
39Ritmo sąvokos metamorfozės Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari tekstuoseŽmogus ir Žodis 19 (4). 2017.Straipsnyje svarstoma galimybė, ar ritmo konceptas, funcionuojantis Gillesio Deleuze’o ir Félixo Guattari tekstuose, negalėtų padėti atsekti minties judėjimo linijų nuo filosofijos link skirtingų meno formų ir atgal. Pradedant nuo dinaminės problemų ir sąvokų kartografijos, kurią kaip tinkamą tokiems minties eksperimentams įžvelgė Anne Sauvagnargues, Jamesas M. Buchananas, Ronaldas Bogue, Stephenas Zepke, šiame tyrime siūloma sąvoka ritmas yra tinkama kaip siejamoji galimų filosofijos ir įvairių…Read more
-
28Laiko - viseto - atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijojeŽmogus ir Žodis 16 (4). 2014.Straipsnyje svarstomas laiko išsišakojimo į tris modusus klausimas, kuris aktualus klasikinėje filosofijoje, fenomenologijoje, literatūroje, struktūruojamas kino mene ir modernaus kino filosofijoje. Straipsnyje tiriamos kelios šio laiko išsišakojimo įvaizdinimo ir jo filosofinio reflektavimo trajektorijos: Tarkovskio įvaizdintas laikas, apokaliptinis laikas bei jo virsmas į laiko kristalus Deleuze’o modernaus kino filosofijoje.
-
33Mintis kaip tarpinė teritorija tarp žodžio ir vaizdoŽmogus ir Žodis 17 (4). 2015.Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kas galėtų susieti filosofiją ir vizualiuosius bei žodinius menus. Ar įmanoma ir jei taip, tai kaip įmanoma reflektuoti visus menus kaip vieno kūrybinio įvykio momentus? Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirma, aptariamas logikos ir kūrybiškumo susikertant menui ir filosofijai susidūrimas, antra – žodžio ir vaizdo nebendramatiškumas, surastas / išrastas belgų siurrealisto René Magritte’o ir reflektuotas Michelio Foucault. Čia sugrįžtama prie klasiki…Read more
-
18Sekuliarumo fenomeno filosofiniai išsišakojimai (review)Problemos 86 178-182. 2014.Straipsnis skiriamas prancūzų aktoriaus, poeto, scenaristo, žiaurumo teatro idėjos autoriaus Antonino Artaud idėjų pėdsakų šifravimui Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje. Straipsnyje keliami klausimai: kuo Artaud idėjų traktuotė antrajame knygos „Kinas“ tome „Vaizdinys-laikas“ skiriasi nuo čia pat aptariamų rusų režisieriaus Sergejaus Eisensteino idėjų įtakos? Kaip modernaus kino filosofijoje veikia Deleuze’ui svarbi Artaud mintis apie pamatinę minties bejėgystę, įkūnytą pačioje mintyje? Ar iš…Read more
-
18Antoninas Artaud ir Gilles’io Deleuze’o modernaus kino filosofijaProblemos 86 83-97. 2014.Straipsnis skiriamas prancūzų aktoriaus, poeto, scenaristo, žiaurumo teatro idėjos autoriaus Antonino Artaud idėjų pėdsakų šifravimui Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje. Straipsnyje keliami klausimai: kuo Artaud idėjų traktuotė antrajame knygos „Kinas“ tome „Vaizdinys-laikas“ skiriasi nuo čia pat aptariamų rusų režisieriaus Sergejaus Eisensteino idėjų įtakos? Kaip modernaus kino filosofijoje veikia Deleuze’ui svarbi Artaud mintis apie pamatinę minties bejėgystę, įkūnytą pačioje mintyje? Ar iš…Read more
-
9Kantas ir Deleuze'as: Kokia Yra Gilianusia Vaizduotės Paslaptis?Problemos 84 153-169. 2013.Straipsnyje nagrinėjama Kanto nužymėtos ir Deleuze’o eksperimentiniame mąstyme rekonstruotos vaizduotės kaip vieno iš trijų proto gebėjimų raiškos lauko alternatyvos. Siekiama atsakyti į paties Deleuze’o išsikeltą kantišką klausimą: kokia yra giliausia paslaptis? Aptinkamos kelios atsakymo alternatyvos. Šiame tyrime paaiškėjo, kad Deleuze’o atsakymai į paties išsikeltą klausimą „kokia yra giliausia vaizduotės paslaptis?“ patiria metamorfozes, kurios apsuka ratą. Nuo pradinės pozicijos, kai vaizd…Read more
-
9910Rhythm and Refrain: In Between Philosophy and Arts (2016) (edited book)Lithuanian University of educational sciences. 2016.
-
Kafka versus Kant in Derrida’s Post-philosophyProblemos 70 50-61. 2006.Ðio straipsnio pavadinime uþkoduota ir tyrimo problema. Èia bus svarstomas filosofijos ir literatûrossuartëjimo prieigø dekonstrukcinis tyrimas Jacques Derrida postfilosofijoje. Kantas simbolizuoja klasikinæ filosofo, Kafka – literato laikysenà. Taèiau tai tik straipsnio autorës iðmonë. Bus atsispirta nuo to,kaip Derrida perskaito Kafkos parabolæ Prieð ástatymà romane Procesas. Autorë pripaþins, kad ið tiesøsodieèio kaip kantininko ir durininko kaip paties Derrida suprieðinimas leidþia geriau su…Read more
-
Trys atsakymai į klausimą "Kas yra žmogus?" / "What is Man?" Three answersŽmogus ir Žodis 3 4-12. 2001.
-
26The Categorical Imperative and the Face of the Other: Immanuel Kant and Emmanuel LevinasIn Contemporary Philosophical Discourse in Lithuania, Council For Research in Values and Philosophy. pp. 4--41. 2005.
-
26Kaip gali susitikti beckettas ir deleuze’as? (review)Problemos 91 191. 2017.Deleuze and Beckett. S. E. Wilmer and A. Žukauskaitė, Eds. Palgrave Macmillan; 2015. 253 p. ISBN -10: 1137481137.
-
Aristotelio "pėdsakai" šiuolaikinėje moralės filosofijoje / "The Traces" ofAristotle in Contemporary Moral PhilosophyŽmogus ir Žodis 4 3-11. 2002.
-
The Fourth Kant’s Antinomy and the Odyssey of Levinas’ SubjectProblemos 71 148-156. 2007.Straipsnyje svarstomas teorinis judesys, kuriuo Emmanuelis Levinas grindë savàjà asmens tapatumosampratà, prieðingà Vakarø filosofijos klasikiniame racionalizme ir fenomenologijoje susiklosèiusiossavimonës kaip sàmonës tapatumo sau prielaidai. Kanto asmens tapatumo koncepcija taip pat liekaðioje „antileviniðkoje“ paradigmoje, taèiau Levinas pasitelkia ketvirtàjà Kanto antinomijà kaip iðlaisvinanèià subjektyvumà ið laiko spàstø. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip Levinas perðoka nuo dinamiðko l…Read more
-
Karl Otto Apel’s Neo-Kantianism: How is Possible Contemporary Normative Ethics?Problemos 72 145-155. 2007.Straipsnyje svarstoma ðiuolaikinës normatyviosios etikos paieðkos galimybë, pasitelkiant Karlo Otto Apeliotokio bandymo pavyzdá ir suprieðinant já su Jürgeno Habermaso diskurso etika bei Maxo Weberio irKarlo Raimundo Popperio politinës moralës projektais. Autorë pripaþásta, kad Apelio pastangos suteiktiðiuolaikinei etikai vieningà normatyviná pagrindà iðkrenta ið bendros á vertybiø pliuralizmà linkstanèiosðiuolaikinës etikos perspektyvos. Kita vertus, jos manymu, siekiant iðsaugoti Kanto etikos …Read more
-
88Nietzsche, postmodernism and the phenomenon of Arvydas Šliogeris in contemporary Lithuanian philosophyStudies in East European Thought 61 (1): 53-69. 2009.This article is based on the presupposition that postmodern philosophy has been largely influenced by Nietzsche's writings. The author raises the question of how Nietzsche and postmodern philosophy are interpreted in the contemporary philosophical discourse in Lithuania. The conclusion drawn is that many philosophy critics in Lithuania are interested in Nietzsche's philosophy (Mickevižius, Sodeika, Šerpytytè, Sverdiolas, Baranova) and in the problems of postmodern philosophy (Keršytè, Rubavižius…Read more
-
161Contemporary philosophical discourse in Lithuania (edited book)Council for Research in Values and Philosophy. 2005.INTRODUCTION ABOUT WHAT DO CONTEMPORARY LITHUANIAN PHILOSOPHERS PHILOSOPHIZE? JURATE BARANOVA This volume follows the volume Lithuanian Philosophy: Persons ...
-
Three invertions of Plato: Friedrich Nietzsche, Martin Heidegger, Jacques DerridaŽmogus ir Žodis 1 12-20. 1999.This article concentrates on two main interpreta- tions of Friedrich Nietzshe's philosophy: hermeneuti- cal , originated in Martin Heidegger's book "Nietzsche" and deconstnlctive -, elaborated in Jacques Derrida's book "Esperon: Le Styles de Nietzsche. Spurs. Nietzshe's Styles".and his article "Interpreting Signatures : Two Questions". The author of the article considers that the idea of in- verted platonism as a main paradigm of Nietzsche's thought is original Heidegger's idea, underlying his i…Read more
Antakalnis, Lithuania
Areas of Specialization
Value Theory |
History of Western Philosophy |
Philosophical Traditions |
Other Academic Areas |
Areas of Interest
1 more
Aesthetics |
20th Century Philosophy |
Value Theory |
History of Western Philosophy |
Philosophical Traditions |
Other Academic Areas |